Karolina Černevičienė

Iš sąstingio neriu į tėkmę.
Reikėjo be galo daug ryžto, sunkaus darbo, bemiegių naktų, kad suvokčiau, jog visą dešimtmetį einu ne ta kryptimi, ir buvimas sąstingyje yra visai ne mano prigimtis. Taip mano rankos netikėtai pasinėrė į molį, ir nebegaliu jų iš jo ištraukti. Pagavo. O tada vėl pajaučiau gyvenimo džiaugsmą.
Yra sakoma, kad pats molis jau yra gyvas, jis turi atmintį ir charakterį. Tad mano pojūčiai ir molio esybė sukuria gana darnią simbiozę, kurios dėka gimsta darbai, kurie man suteikia labai daug laimės, ir kaip jau spėjau įsitikinti – ir aplinkiniams.
Šiandien remiuosi visa sukaupta drąsa, ir sakau – Labas, tai – aš. Tokia, kokia esu, ir kokia dar būsiu.
Mano kūryba yra jausmų laisvė ir minčių išgryninimas – kviečiu tai patirti drauge su manimi.
Įmonės ir gamintojai
Kontaktinė informacija
Dizaino objektai