Kuriant objektų kolekciją „Vyno alegorijos“, remtasi Baroko epochos tapytojų Karavadžo, Rubenso ir Velaskezo paveikslais, kuriuose vaizduojamas vyno dievas Bakchas. Per juos siekiama atskleisti vyno aktualumą šiandieną. Baroko epochos žmogus – tai žmogus, gebantis jausti ir kentėti, pilnas prieštaravimų ir nuolatinės kovos su savo aistrom, supančia gamta ir socialine aplinka. Bakchas (gr. Dionisas) senovės graikų ir romėnų mitologijoje – vyno ir vynininkystės dievas, žinomas dėl ekstazės kulto, kurį lydi siautulingi šokiai, užburianti linksma muzika ir beribis girtumas. Jis išlaisvino žmoniją nuo ilgesio ir kasdienių rūpesčių, simbolizavo džiaugsmo, linksmybių metą. Bakchui nebuvo svetimos žmogiškos aistros ir silpnybės, jis leido laiką su žmonėmis, o jo gėrimas suteikia nerūpestingumo ir linksmybių iliuziją, kurios žmonės visada siekė. Todėl Bakcho atvaizdą galima lyginti su baroko žmogumi, kuris jautė didybę, jausmingumą, dramatiškumą, įtampą. Jam reikėjo išlaisvinti užplūdusias emocijas. Vynas – tai gėrimas, šventė, suteikianti žmogui laisvės nuo kasdienės rutinos. Bet kartu tai yra išbandymas, per kurį galima pasiekti vidinę harmoniją, priartėti prie dievo. Vynas – tai iliuzija, iškreipianti tikrovę ir pasaulio suvokimą. Todėl iliuzijos neatsisakoma ir pačiuose objektuose. Organinio stiklo storis, šviesa, atsitiktinės vyno spalvos dėmės ir transformuojamos detalės sukuria mirgėjimo iliuziją. O šioje kolekcijoje naudojamos vynuogių formos yra pagrindinis vyno dievo Bakcho atributas. Vynuogės – gyvybės, išganymo, vaisingumo ir aukos simbolis. Atsitiktinės vyno spalvos dėmės darbuose simbolizuoja vyną, vynuogių kraują ir ryšį su dievu. Naudojamos tekstilinės juostelės yra juodos spalvos, tokios pat spalvos kaspiną galimą pastebėti vyno dievo rankoje Karavadžo paveiksle „Bakchas“. Sukurti objektai perteikia lengvumą, svajingumą ir laisvę, kurių taip siekė baroko žmogus. Per vyną žmogus gali pažinti save ir savo poreikius, pasiekti išsilaisvinimą nuo kančių ir abejonių. Sukurta kolekcija suteikia laisvės, leidžia susitapatinti su vyno dievu, pažinti ir atrasti save transformuojant pasirinktus objektus ir ieškant jų pritaikymo prie kūno. Todėl čia nėra taisyklių – ne žmogus prisitaiko prie papuošalo, o papuošalas prie žmogaus.
